Fotogrammetrija atsirado maždaug XIX amžiaus viduryje, beveik tuo pat metu kaip ir pati fotografija. Naudoti fotografijas topografiniams žemėlapiams kurti pirmą kartą pasiūlė prancūzų apžvalgininkas Dominique F. Arago maždaug 1840 m. Manoma, kad fotogrametrijos terminą sukūrė prūsų architektas Albrechtas Meydenbaueris, kuris jį panaudojo savo 1867 m. Straipsnyje „Die Photometrographie“. Nors pirmieji fotogrametriniai prietaisai buvo išrasti XIX amžiaus pabaigoje, tik 1940 m. įvyko žemėlapių kūrimo revoliucija, kuomet į lėktuvą buvo imontuotas fotoaparatas.

Tad, vis dėlto kas ta fotogrametrija? Trumpai tariant – tai mokslas ir technologija apie matavimus iš nuotraukų apie įvairius fizinius objektus, bei aplinką. Fotogrametrijos įvestis yra nuotraukos, o išvestis dažniausiai yra realaus objekto ar tam tikro žemėlapio, brėžinys, matavimas arba 3D modelis. Daugelis žemėlapių, kuriuos šiandien naudojame, yra sukurti iš orlaivių darytų nuotraukų ir pasitelkus fotogrametrijos technologiją

Fotogrammetriją galima klasifikuoti dviem tipais. Tai – aerometrinė ir antžeminė (arba artimo nuotolio) fotogrammetrija.

Aerometrinės fotogrametrijos metu kamera dažniausiai įmontuojama į orlaivį ir yra vertikaliai nukreipiama į žemę. Kai orlaivis skrenda skrydžio trajektorija, daromos kelios sutampančios žemės vaizdo nuotraukos. Seniau, šį darbą dažniausiai atlikdavo pilotuojami lėktuvai, tačiau dabar daugelis smulkesnių projektų yra atliekami naudojant bepiločius dronus. Tradiciškai šios nuotraukos buvo apdorojamos stereotipiniu braižytuvu (įrankiu, leidžiančiu operatoriui stereofoniniame ekrane pamatyti dvi nuotraukas vienu metu), tačiau šiandien jas pakeitė automatizuota programinė įranga.

Antžeminėje ir artimo nuotolio fotogrametrijoje, duomenys – t.y nuotraukos yra surenkamos iš įvairių objekto rakursų. Paprastai tokio tipo fotogrametrija nėra topografinė – tai yra, išvestis nėra topografiniai produktai, tokie kaip reljefo modeliai ar topografiniai žemėlapiai, o brėžiniai, 3D modeliai, matavimai ar „point clouds“. Kasdieninės kameros ar dronai yra naudojamos modeliuojant ir matuoti pastatus, inžinerinius statinius, kriminalistikos ir avarijų scenas, žemės darbus, tūrius, archeologinius artefaktus ir kt. Neretai bendruomenėje ši fotogrametrijos rūšis angliškai yra vadinama „Image-Based Modeling“.